Muzikinis politinis tragifarsas, atspindintis šiandienos politines, socialines ir mentalines įtampas.
Agniaus Jankevičiaus Williamo Shakespeareʼo „Venecijos pirklio“ interpretacija – tai ne istorinė stilizacija, o šiuolaikinis apmąstymas apie galios struktūras, visuomenės poliarizaciją bei galingųjų ir atstumtųjų koliziją. Spektaklis gilinasi į skilimo temas ir tyrinėja, kaip mus veikia galios dinamika, su aiškiomis nuorodomis į dabartinį politinį peizažą. Tai socialus, nepatogus ir prieš srovę plaukiantis kūrinys, smūgiuojantis į skaudžius visuomenės taškus.
Režisierius pabrėžia, kad žmogus nebesijaučia pilnavertis savaime, o pilnatvę atranda tik per ryšį, konfrontaciją ar imdamas iš kitų. Veikėjai – ar tai būtų politinis elitas, ar paprasti žmonės, ar tie, kurie ieško pokyčių – visi yra kelionėje, paženklintoje skirties ir kažko daugiau paieškų. Muzika vaidina svarbų vaidmenį, todėl tai yra muzikinis politinis tragifarsas.