Rasa Justaitė-Gecevičienė

Iki liepos 10 d. VDA galerijoje „Artifex“ veiks Rasos Justaitės-Gecevičienės personalinė paroda „Toksiškas sodas“.

Keramikos / gyvoji laboratorija su modifikuotais objektais.

// Vienas iš pagrindinių mano kūrybos aspektų – biologijos ir meno sintezė, tačiau šiame projekte ji įgauna filosofiškesnį atspalvį. Toksiški augalai šiame kontekste nėra vien biologiniai objektai. Nuodingumas čia suvokiamas ne tik kaip cheminė savybė, bet ir kaip kultūrinė bei emocinė būsena.

Aš nuolat dirbu su gipso formomis, kurias nuimu nuo realių augalų ir įvairių daiktų. Gipso formas lieju tam, kad galėtume aiškiai matyti augalo paviršių ir jo tekstūrą. Vėliau naudoju molio štampavimo ir liejimo technikas su skirtingomis molio masėmis, o suformuoti ir multiplikuoti objektai virsta naujais augalais ir peizažais. Šis procesas primena konservavimą – tarsi sustabdyčiau laiką, išsaugodama paviršių, tekstūrą ir augimo pėdsakus.

Šiame kūrybiniame ir technologiniame procese ne mažiau svarbios yra augalų istorijos – iš kur ir kaip jie pas mane atkeliavo. Monsterų vaisius man draugai parskraidino iš Indijos, nes mūsų klimato juostoje šie augalai vaisių neveda, tik įspūdingus lapus. Magnolijų vaisiai atkeliavo iš Romos sodų. Brokolis, kurį pavyko užsiauginti savo sode (tik vieną!). Artišokas iš parduotuvės, kurį taip ilgai rinkau, kad aplinkiniai pradėjo prašyti receptų. Turėjau prisipažinti – mane domino tik forma, o ne kulinarijos menas. Man labai patinka, kad kai kurie vaisiai turi gyvūnų pavadinimus – pavyzdžiui, gyvatės vaisius ar drakono vaisius.

Tačiau kopijuodama ir daugindama formas molyje, aš kuriu nebe natūralius augalus, o jų mutacijas – naujus organizmus, gimusius iš atminties ir medžiagos. Tokiu būdu sodas tampa dirbtine ekosistema, kurioje natūralumas ir dirbtinumas persipina, o toksiškumas gali būti tiek biologinis, tiek idėjinis.

Kai kurie keraminiai objektai talpinami į stiklinius cilindrus, primenančius laboratorinius indus. Jie atrodo kaip eksperimentų rezultatai ar pavojingi pavyzdžiai, saugomi nuo išorės. Tai tarsi archyvas ateičiai – ne tik apie augalus, kurie šiandien auga, bet ir apie žmogaus norą juos keisti, kontroliuoti ir izoliuoti.

„Cooper matte“ bei raku redukcijos, kraklė ir metalikų efektinės glazūros, „foil saggar“ ir arklio plaukų efektas čia veikia kaip papildomas rizikos ir neapibrėžtumo elementas. Degimo metu rezultatas niekada nėra iki galo nuspėjamas, kaip ir bet koks įsikišimas į gyvą sistemą. O jautrumas šviesai primena trapumą, nes net užfiksuotas objektas išlieka pažeidžiamas.

„Toksiškas sodas“ tampa erdve apmąstymams apie žmogaus atsakomybę: apie grožį, kuris gali būti pavojingas, ir apie pavojų, kuris gali būti labai patrauklus. Tai sodas, kuriame gyvybė ir nuodai egzistuoja vienas šalia kito – kaip ir mūsų pačių kuriamame pasaulyje.