Mitai ir legendos 2. LNSO, Maximilian Hornung, Victorien Vanoosten

Atlikėjai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) Solistas MAXIMILIAN HORNUNG (violončelė, Vokietija) Dirigentas VICTORIEN VANOOSTEN (Prancūzija)

Programa: RICHARD STRAUSS – „Septynių skraisčių šokis“ („Tanz der sieben Schleier“) iš operos „Salomėja“; Simfoninė poema „Don Kichotas“ violončelei, altui ir orkestrui, op. 35; Simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ („Also sprach Zarathustra“), op. 30 JOSEPH JONGEN – „Fantazija“ smuikui ir orkestrui E-dur, op. 12 (smuiko solo Rasa Vosyliūtė)

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo pagrindinis kviestinis dirigentas iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas kviečia į antrąją programą „Mitai ir legendos“, šį kartą skirtą vokiečių kompozitoriaus, dirigento, erudito Richardo Strausso kūrybai. Ilgas jo kūrybinis kelias, prasidėjęs dar esant gyvam R. Wagneriui, baigėsi jau po Antrojo pasaulinio karo. Koncertą pradės „Septynių skraisčių šokis“ iš ypatingą skandalą sukėlusios operos „Salomėja“ (R. Straussas parašė 15 operų). Tai orkestrinis fragmentas: patėvio Erodo prašoma Salomėja jam šoka, už tai pareikalaudama pranašo Johanano (Jono Krikštytojo) galvos ir gauna ją ant sidabrinio padėklo.

Kompozitorius puikiai žinojo paties sudėtingiausio „instrumento“ – simfoninio orkestro – galimybes ir sukūrė daugiau kaip 20 stambių, daugiausiai programinių, orkestrinių veikalų. Šiame koncerte skamba dvi pamečiui parašytos simfoninės poemos: „Don Kichotas“ ir „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ (1896). Pastarasis – vienas retų atvejų muzikos istorijoje, kai filosofinis Friedricho Nietzsche’s veikalas tapo muzikinės interpretacijos objektu. R. Straussą patraukė idėjos originalumas ir naujumas, kompozitorius į šį veikalą sudėjo nemažai puikių atradimų, pademonstravo įspūdingas orkestruotės naujoves.

Pasaulinėje muzikos literatūroje sunku rasti spalvingesnę ir šmaikštesnę partitūrą kaip 1897 m. pagal Miguelio de Cervanteso romaną sukurtas „Don Kichotas“. Herojus čia parodytas visa savo didybe, muzikiniame jo portrete pastebimi ir parodijos bei satyros bruožai. „Don Kichoto“ solistas, violončelininkas Maximilianas Hornungas griežia su tokiais orkestrais kaip Londono filharmonijos, Ciuricho „Tonhalle“, Čekijos filharmonijos, Vienos, Bambergo, Pitsburgo, Dalaso simfoniniai ir kitais. Jis yra bendradarbiavęs su Yannicku Nézét-Séguinu, Esa-Pekka Salonenu, Danieliu Hardingu, Anne-Sophie Mutter, Christianu Tetzlaffu ir kitais garsiais muzikais, pasirodo Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Wigmore Hall“, Berlyno, Kelno filharmonijų salėse.

Koncerte dar skambės R. Strausso bendraamžio, belgų kompozitoriaus ir vargonininko Josepho Jongeno romantikos ir lyrikos kupina „Fantazija“ smuikui ir orkestrui E-dur. Valonijos mokyklai atstovaujantis J. Jongenas laikomas Césaro Francko, Gabrielio Fauré, Claude’o Debussy ir Maurice’o Ravelio tradicijų tęsėju.