Komas ištiktas pacientas atsiduria paslaptingame viešbutyje, kur susiduria su gyvenimu, mirtimi ir meilės prasme.
Ši Érico-Emmanuelio Schmitto drama, persmelkta subtilaus humoro ir lyrinių intonacijų, gilinasi į gilius moralinius ir filosofinius klausimus. Ji tiria, kas iš tikrųjų yra gyvenimas ir kaip žmogus gali jį iššvaistyti, skatindama apmąstyti egzistenciją ir tikėjimą. Režisierius Sigitas Račkys kuria spektaklį, kuris giliai susisieja su žiūrovais, leisdamas jiems susitapatinti su veikėjais, kurie vaizduojami kaip paprasti, nuodėmingi ir verti meilės bei pagarbos. Estetinis apipavidalinimas, minimalus, bet išraiškingas, kartu su santūriu Giedriaus Puskunigio garso takeliu, sukuria atmosferą, kuri verčia susimąstyti ir emociškai rezonuoja.