Poetiškas tapatybės, netekties ir virsmo tyrinėjimas, įkvėptas Federico García Lorca kūrinio „Romancero Gitano“.
Šis kolektyvinės kūrybos spektaklis iš Kosta Rikos gilinasi į gilius savasties klausimus chaoso ir atgimimo akivaizdoje. Įkvėptas Lorca poezijos ir graikų filosofijos, jis naudoja judesį, balsą ir vizualinę kalbą asmeniniam bei socialiniam sielvartui tyrinėti. Tai introspektyvi kelionė, kviečianti žiūrovus susidurti su netekties, meilės ir savęs rekonstrukcijos temomis, siūlanti akimirką stabtelėti ir apmąstyti savo tikrąją tapatybę triukšmingame pasaulyje.