Scenografė: Sigita Šimkūnaitė Kostiumų dailininkė: Liucija Kvašytė Kompozitorius: Dominykas Digimas Choreografė: Ieva Navickaitė
Videomenininkas: Vytautas Plukas
Šviesų dailininkas: Dainius Urbonis Vykdantysis šviesų dailininkas: Povilas Apulis Tekstų vertėja iš lenkų ir rusų kalbų: Irena Aleksaitė Intymumo koordinatorė: Virginija Vareikytė Spektaklio koprodiuseriai: Meno ir mokslo laboratorija Prodiuserė: Rusnė Kregždaitė Režisieriaus asistentas: Lukas Petrauskas Vadybininkė: Greta Senkutė Vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Rūta Jonikaitė, Motiejus Aškelovičius, Darius Gumauskas
CHROMA iš senosios graikų kalbos – spalva; žodis reiškia spalvos grynumą ir jos laisvę nuo baltos ar pilkos spalvų.
„Chroma“ – tai pasakojimas apie kalbos, vaizdo ir žmogaus grožio troškimo ribas. Spektaklis kuriamas nagrinėjant santykį tarp senstančio rašytojo, praradusio tikėjimą kalbos galia, bei jauno vyro – nepasiekiamo grožio įsikūnijimo. Rašytojas, ieškodamas būdų fiksuoti tikrovę, lyg apsėstas viską filmuoja kamera, tikėdamasis užčiuopti tai, ko nebegali perteikti žodžiais.
Spektaklyje tyrinėjama, kas lieka, kai kalba sunyksta po asmeninio ir visuomeninio smurto našta. Rašytojo nesugebėjimas išreikšti savo troškimų atspindi platesnį queer balsų nutildymą pasaulyje, vis labiau paženklintame radikalizacijos ir netolerancijos.
Įkvėptas Thomo Manno apsakymo „Mirtis Venecijoje“ bei britų kino kūrėjo Dereko Jarmano asmeninės istorijos ir kūrybos, spektaklis „Chroma“ tyrinėja grožio ir geismo prieštaringą prigimtį – jėgas, kurios vienu metu traukia, slopina, žavi ir naikina, bei vienatvę, amžėjimą ir jaunystės, kuri lieka tik žvilgsniui, bet ne prisilietimui, ilgesį.
Spektaklio kūrybinės komandos nariai tapo 2024 m. Dalios Tamulevičiūtės nacionalinės dramaturgijos konkurso leaureatais.
Premjera: 2025-04-04 Daugiau apie spektaklį