Dvi dalis trunkanti tragikomedija, itin populiari tarp žiūrovų, rodoma jau du dešimtmečius.
Ko gero, didžiausia spektaklio sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išradingos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti autentiška XX a. pirmosios pusės kalba.
Režisieriai – Rimas Tuminas, Arvydas Dapšys
Autorius – Marius Ivaškevičius
Scenografas ir kostiumų dailininkas – Vilma Galeckaitė-Dabkienė
Kompozitorius – Faustas Latėnas
Vaidina:
POKŠTAS – Tomas Rinkūnas / Ramūnas Cicėnas
SALĖ – Indrė Patkauskaitė
MILĖ – Valda Bičkutė / Agnė Šataitė
HELĖ – Neringa Būtytė / Ilona Kvietkutė
MOTINA – Jūratė Brogaitė
TĖVAS – Almantas Šinkūnas
VERONIKA – Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė
OSKARAS – Mantas Vaitiekūnas
PRANCŪZAS – Vytautas Rumšas (jaunesnysis) / Jokūbas Bareikis / Balys Latėnas / Tomas Kliukas
STEPONAS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaunesnysis) / Jokūbas Bareikis / Petras Šimonis
STASYS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaunesnysis) / Jokūbas Bareikis / Tomas Kliukas / Povilas Adomaitis
LIETUVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaunesnysis), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Neringa Būtytė, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis, Ilona Kvietkutė
KAREIVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaunesnysis), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis
KING KONGAS – Vytautas Rumšas (jaunesnysis) / Mantas Vaitiekūnas
Spektaklis sukurtas pagal plačiai žinomo šiuolaikinio lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus kūrinį, kuris originaliai, saviironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip tam tikrą fenomeną, atskleisdamas autentišką lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Šiam kūriniui apie lietuviškas utopijas autorius „atrado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – geografą, keliautoją, geopolitiką ir visuomenės veikėją Kazį Pakštą. Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė jos perkėlimą į kurią nors Afrikos šalį ir „atsarginės“ tėvynės sukūrimą ten.
Nors pirmoji režisieriaus Rimo Tumino spektaklio dalis, priverčianti žiūrovus nuoširdžiai juoktis, daugiausia dėmesio skiria Kazimierui Pokštui (aktoriai Tomas Rinkūnas, Ramūnas Cicėnas) ir jo beprotiškai idėjai „suburti lietuvius masinei emigracijai“ į Afriką, antroji dalis labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė) ir jos dramatiškam likimui, kurios prototipas – jautri poetė Salomėja Nėris. „Madagaskare“ S. Nėries mitas tarsi atkuriamas, o Salė paverčiama utopisto K. Pakšto lygiaverte. Antrojoje spektaklio dalyje taip pat atsispindi S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamos „Lituanicos“ katastrofa, taip pat karas ir okupacija.
Spektaklyje taip pat minimos kitos istorinės asmenybės – rašytojo V. Mykolaičio-Putino studentė ir S. Nėries draugė Emilija Kvedaraitė bei žymus lietuvių kilmės prancūzų rašytojas ir diplomatas O. Milašius, Nobelio premijos laureato rašytojo Č. Milošo pusbrolis.
Pasak spektaklio režisieriaus R. Tumino, svarbiausia teatro kūryboje yra vaizduotė – ne išgalvoti, kaip padaryti vieną ar kitą sceną, o pati vaizduotė. Ji leidžia teatrui gimti bet kur. Žiūrovas teatre turėtų jaustis tarsi šventėje, mėgaudamasis prasmių sluoksniavimu, bet kartu jausdamas, kad ši šventė nėra amžina; ji baigsis.