VMT spektaklis

II dalių žiūrovų itin pamėgta tragikomedija gyvuojanti jau du dešimtmečius

Bene didžiausia pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą.

Režisieriai – Rimas Tuminas, Arvydas Dapšys

Pjesės autorius – Marius Ivaškevičius

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė

Kompozitorius – Faustas Latėnas

Vaidina:

POKŠTAS – Tomas Rinkūnas / Ramūnas Cicėnas

SALĖ – Indrė Patkauskaitė

MILĖ – Valda Bičkutė / Agnė Šataitė

HELĖ – Neringa Būtytė / Ilona Kvietkutė

MOTINA – Jūratė Brogaitė

TĖVAS – Almantas Šinkūnas

VERONIKA – Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė

OSKARAS – Mantas Vaitiekūnas

PRANCŪZAS – Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Balys Latėnas/ Tomas Kliukas

STEPONAS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Petras Šimonis

STASYS – Balys Latėnas / Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis / Tomas Kliukas / Povilas Adomaitis

LIETUVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Neringa Būtytė, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis, Ilona Kvietkutė

KAREIVIAI – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Jokūbas Bareikis, Tomas Kliukas, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis

KINGKONGAS – Vytautas Rumšas (jaun.) / Mantas Vaitiekūnas

Spektaklis sukurtas pagal šiandien plačiai žinomo lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristatančią Lietuvą kaip tam tikrą fenomeną, atskleisdamas autentišką lietuvių požiūrį į save ir į pasaulį. Kūriniui apie lietuviškas utopijas autorius „surado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – geografą, keliautoją, geopolitiką ir visuomenės veikėją Kazį Pakštą. Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir ten sukurti „atsarginę“ tėvynę.

Jei pirmojoje režisieriaus Rimo Tumino spektaklio dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui (aktoriai Tomas Rinkūnas, Ramūnas Cicėnas) ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė), jos dramatiškam likimui, kurios prototipas – jautrioji poetė Salomėja Nėris. „Madagaskare“ tarsi perkuriamas S. Nėries mitas ir Salė paverčiama lygia utopistui K. Pakštui. Antrojoje spektaklio dalyje ataidi ir S. Dariaus ir S. Girėno pilotuotos „Lituanikos“ katastrofa, taip pat – karas, okupacija.