Laimingą šeimos gyvenimą sudrumsčia svečias iš praeities, atskleisdamas paslaptis ir sugriaudamas iliuzijas.
Oskaras Koršunovas režisuoja klasikinę Henriko Ibseno pjesę, tyrinėdamas griaunamąją tiesos galią ir ploną ribą tarp tiesos bei teisingumo. Pastatymas gilinasi į psichologines ir filosofines Ibseno kūrybos temas, interpretuodamas jas šiuolaikiniam žiūrovui.
Šis pastatymas – tai O. Koršunovo sugrįžimas į teatrą, kuriame jis debiutavo, ir Jaunimo teatro strategijos tęsinys, siekiant dirbti su sudėtingais literatūriniais tekstais, kad būtų apmąstyta šiuolaikinio žmogaus patirtis. Tai žada įtraukiantį moralės nagrinėjimą pasaulyje, kovojančiame su post-tiesa ir ideologijomis.