Tarp realybės ir sapno. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi

Tapytojo Ričardo Filistovičiaus personalinė paroda „Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi“, skirta autoriaus 75-mečiui, pristato plačią, kelis dešimtmečius aprėpiančią menininko kūrybos panoramą. Ekspozicijoje susitinka ankstyvieji 8-ojo dešimtmečio kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir MO muziejaus rinkinių bei 26 naujausios pastarųjų metų drobės.

R. Filistovičius – savito braižo tapytojas, savo kūryboje jungiantis modernistinę raišką, siurrealistinius vaizdinius ir klasikinės tapybos principus. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios išlikęs individualistu, menininkas susikūrė savitą vaizduotės pasaulį, kuriame persipina žmonių gyvenimo dramos, aistros, filosofinės įžvalgos, fantazija ir tikrovė.

Vienu ryškiausių R. Filistovičiaus tapybos motyvų tapo Vilniaus senamiestis – jo gatvės, sankryžos, parkai, skverai, pastatų fragmentai ir bažnyčių bokštai. Tačiau tapytojo drobėse Vilnius nėra vien atpažįstamas miesto peizažas. Jis tampa scena mistiškam, teatrališkam pasauliui, kuriame realybė susilieja su fantazija, tarp pažįstamų miesto kontūrų išnyra monumentalios žmonių figūros, keistos būtybės, gyvūnai ir meno istorijos atgarsiai.

Menininko kūryboje gausu metaforų, paradoksų, simbolių, citatų, sarkazmo ir autoironijos. Klasikinės tapybos elementai čia susiduria su šiuolaikinės civilizacijos ženklais – ryškiais spalviniais akcentais, užrašais, miesto rodyklėmis ir geometrinėmis formomis. Keisdami mastelį ir įprastus erdvės dėsnius, miestai bei gatvės persikelia į jūras ir dangaus platybes, o pažįstama tikrovė įgauna sapnišką, siurrealistinį pavidalą.

Parodos pavadinimas pasiskolintas iš 1981 m. R. Filistovičiaus kūrinio „Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi“, saugomo MO muziejuje. Šis pavadinimas taikliai apibūdina ir visą menininko kūrybą – nuoseklų siekį tapyboje pratęsti realybės patyrimą ir sukurti savą erdvę, kurioje Vilnius, žmogus, gamta, istorija ir vaizduotė egzistuoja pagal kitokius dėsnius.

Ričardas Filistovičius gimė 1951 m. Vilniuje. 1969–1975 m. studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), parodose dalyvauja nuo 1978 metų. Ilgą laiką dėstė dailę Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje. 1999–2000 m. menininkui buvo suteikta aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus ir privatūs kolekcininkai Lietuvoje bei užsienyje.

Parodos kuratorė – Nijolė Nevčesauskienė.