George Ramantanis
Poros kasdienybę namuose sutrikdo nematomas, smurtinis pasaulis už lango.
Dimitrio Karantzo „Namas“ – tai performatyvi parabolė, nagrinėjanti smurtą, priklausomybę nuo vaizdų ir iliuzijų žlugimą. Tai tylus, įtemptas kūrinys, kuriame atrodo, kad nieko nevyksta, tačiau neįvardytas išorinio pasaulio svoris slegia veikėjus. Šis pastatymas siūlo unikalią teatrinę patirtį, sutelktą į rutiną ir subtilius pokyčius iš pažiūros įprastame gyvenime. Tai meditacija apie tai, kaip mes susidorojame su išoriniu chaosu arba bandome jį ignoruoti ir kaip tikrovė neišvengiamai mus pasiveja.