VILNIUS·KAUNAS
LT·EN
Scena
Scena
  • Atrask
  • Filmai
  • Teatras
  • Renginiai
Miestas
VILNIUS·KAUNAS
Kalba
LT·EN
  • Atrask
  • Filmai
  • Teatras
  • Renginiai
Scena

Kinas, teatras, koncertai ir vakarai mieste — viskas vienoje gyvoje programoje, atnaujinamoje kasdien.

Naršyti

  • Kas vyksta
  • Atrask
  • Filmai
  • Teatras
  • Renginiai
  • Vietos

© 2026 Scena · Kur miestas atgyja

  • Ieškokite renginių, vietų, datų ar ką veikti toliau.
↑↓naršyti↵atidarytiescuždaryti
  • Atrask
  • Filmai
  • Teatras
  • Renginiai
Roger Vitrac. VIKTORAS, ARBA VAIKAI VALDŽIOJE, rež. Gintaras VARNAS
Teatras

Roger Vitrac. VIKTORAS, ARBA VAIKAI VALDŽIOJE, rež. Gintaras VARNAS

Kada ir kur

KET · SPA
1518:30
Bilietai ↗
Informacija
Organizatorius
Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Apie renginį

Iš prancūzų kalbos vertė Vincentas Klipčius

Režisierius — Gintaras VARNAS

Scenografas — Gintaras MAKAREVIČIUS

Kostiumų ir grimo dailininkas — Juozas STATKEVIČIUS

Kompozitorius — Martynas BIALOBŽESKIS

Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

Prodiuserė — Rugilė PUKŠTYTĖ

VAIDINA

Viktoras, 9 metų — Šarūnas Rapolas MELIEŠIUS

Šarlis Pomelis, Viktoro tėvas — Vainius SODEIKA

Emili Pomel, Viktoro motina — Miglė POLIKEVIČIŪTĖ

Lili, tarnaitė — Radvilė BUDRYTĖ

Ester, 6 metų — Rūta JONIKAITĖ

Antuanas Manjo, Ester tėvas — Marius REPŠYS

Tereza Manjo, Ester motina — Elzė GUDAVIČIŪTĖ

Generolas Etjenas Lonsegiuras — Vytautas ANUŽIS

Generolas Etjenas Lonsegiuras — Arūnas SAKALAUSKAS

Ponia Ida Montmar, Didžioji dama — Aurelija TAMULYTĖ

Gydytojas — Povilas BUDRYS

Spektakliu „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ režisierius Gintaras Varnas siekia tęsti seniai pradėtą siurrealistinio teatro ciklą (Federico García Lorca’os „Jei praeitų penkeri metai“, „Publika“, „Sombras“, Guillaume’o Apollinaire’o „Teiresijo krūtys“ ir kt.). Didžiausia režisūrine inspiracija tapo kūrinyje atsispindinti visuomenės kritika. Anot režisieriaus, tai galėtų būti lyg savotiška Aldouso Huxley „Puikaus naujo pasaulio“ kamerinė variacija.

Režisierius pasisako prieš primityvinimą ir sušiuolaikinimą teatre bei savo spektakliu kelia klausimą, ar mažas žmogus neturi teisės sugriauti vyraujančios stereotipinės nusistovėjusios visuomenės santvarkos. Jo teigimu, tai šmaikšti XX a. trečiojo dešimtmečio satyrinė parabolė apie šeimą ir tėvų sukurtą melagingą ir veidmainišką, bailų ir miesčionišką „gerovės“ pasaulį, kurį su malonumu griauna maištaujantys maži anarchistai, nihilistai, chuliganai vaikai, todėl reikia manyti, kad šiandien, XXI a. trečiajame dešimtmetyje, ji turėtų suskambėti naujai.

Roger Vitrac (1899–1952) – prancūzų rašytojas siurrealistas, dramaturgas ir poetas. Pinsake gimęs kūrėjas 1910 m. persikėlė į Paryžių. 1922–1928 m. dalyvavo siurrealistų veikloje, paskelbė dadaizmo manifestą, leido žurnalą „Aventure“ ir prisidėjo prie pirmųjų „La Révolution Surréaliste“ leidimų.

© OpenStreetMap, CARTO
VietaLietuvos nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė

Gedimino pr. 4

Kas vyksta šioje vietoje →

Pamažu atsiskyrę nuo grupės su Antoninu Artaud, kartu jie 1926 m. įkūrė Alfredo Jarry teatrą, kur parašė keletą svarbiausių savo siurrealistinių pjesių. Spektaklis „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ buvo antrasis Vitraco ir Artaud darbas. Jo premjera įvyko Paryžiuje, teatre „Comédie des Champs-Elysées“, 1928 metų gruodžio 24 d., Kalėdų išvakarėse.

Kurdami šį spektaklį, Artaud ir Vitracas svajojo apie virtualios realybės teatrą, besipriešinantį banaliai linijinio, pasakojančio vakarietiško teatro tradicijai. Spektaklyje rodoma fantasmagoriška Viktoro, Polio ir Emili Pomelių dvimetrinio sūnaus, devintojo gimtadienio šventė. Per visus tris veiksmus provokuojančios scenos keitė viena kitą ir patvirtino Artaud manifesto teiginius: „Žiūrovai, atėję į mūsų teatrą, pajus, kad dalyvauja tikrame veiksme, kuriame veikia ne tik protas, bet ir jausmai bei kūnas. Nuo šiol jie eis į teatrą kaip pas chirurgą ar dantų gydytoją – su tokia pačia nuotaika; žinoma, jie nemirs, bet teatras yra rimtas reikalas, ir jie neišeis iš jo sveiki... Jie turi žinoti, kad mes galime priversti juos verkti“.

Siurrealistinė pjesė „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ – absurdo teatrui artima satyra, išjuokianti buržuazijos konformizmą, kalbos klišes, kuriomis maskuojama slapta neapykanta ir žiaurumas. Kūrinys ironiškai griovė vyraujantį stereotipinį požiūrį į santuoką, religiją, logikai prieštaraujančią tariamą tvarką, nukreiptą prieš miesčioniškos viduriniosios klasės, šeimos instituto ar sociumo bendrąja prasme, moralę.