Meditatyvus šokio kūrinys apie priėmimą ir naujų būdų judėti pirmyn paieškas.
Šis šokio spektaklis, kurį choreografavo ir atlieka Aistė Kriukelytė bei Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė, tyrinėja „riedulių“, kuriuos nešiojamės savyje, metaforą. Jis gilinasi į jausmą, kai nebegali judėti pirmyn, ir į šios negalios priėmimo kelionę, galiausiai atrandant alternatyvius kelius. Per įvairius riedėjimo judesius šokėjos scenoje kuria lėtai besikeičiantį kraštovaizdį, primenantį gamtos motyvus bei atpažįstamus žmogiškus veiksmus ar būsenas. Kūrinys žada ramią ir vaizduotę žadinančią patirtį, kviesdamas žiūrovus apmąstyti savo pačių vidinius „riedulius“ ir jų įveikimo procesą.