Ankstyvoji Nobelio premijos laureato Peterio Handke’ės kalbinė pjesė, kurioje nėra siužeto ir scenografijos, tampa muzikiniu kalbos tyrinėjimu.
Šis pastatymas siūlo unikalią teatrinę patirtį, visiškai susitelkiančią į kalbos galią ir ritmą. Režisierius Justinas Vinciūnas paverčia Peterio Handke’ės tekstą muzikine partitūra, kviesdamas žiūrovus įsitraukti į žodžius fundamentaliu, beveik ikikonceptualiu lygmeniu.
Spektaklyje vaidina veteranų aktorių ansamblis, kurių gyvenimiška patirtis tampa kontrapunktu pjesės formalistiniam stiliui. Jų Handke’ės „Pranašystės“ interpretacija nagrinėja žmogaus tapatybės ir tiesos paieškų absurdiškoje tikrovėje temas, kurios rezonuoja su tais, kurie jaučia egzistencijos netikrumą.