Dominykas Digimas
Du vyrai ir viena moteris naršo po susipainiojusių santykių pasaulį, ieškodami pabėgimo nuo vienatvės ir absurdo.
Ši pjesė gilinasi į trijų asmenų gyvenimus, kurie grumiasi su gilia vienatve ir beprasmybės jausmu. Leisdamiesi į tragikomišką kelionę per sudėtingus santykius, veikėjai bando išsivaduoti iš laiko spąstų ir saviapgaulės, o tai veda į vis stiprėjančias tiesos paieškas, kurios baigiasi absurdu. Kūrinys nagrinėja įprasto bendravimo žlugimą ir desperatišką kovą ieškant išeities iš susidariusios padėties.
Kritikai lygina dramaturgo stilių su Quentino Tarantino ir Andrejaus Tarkovskio kūrybos deriniu, žadėdami unikalų teatro potyrį, kuris yra kartu juokingas, liūdnas ir šiek tiek žiaurus, galiausiai paliečiantis gyvenimo prasmės temą. Režisieriaus interpretacija žada meilę ir šviesą šiame sudėtingame ir kompleksiškame spektaklyje, siūlydama intriguojantį žmogiškojo ryšio ir izoliacijos tyrinėjimą.