Marina Davydova. „Šiuolaikinio teatro ašinis laikas: kada jis prasideda ir kaip jį suprasti“
Rugsėjo 3 d. 18 val. Vilniaus senajame teatre (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius) teatro kritikė, prodiuserė Marina Davydova skaitys paskaitą „Šiuolaikinio teatro ašinis laikas: kada jis prasideda ir kaip jį suprasti“ (rusų kalba).
Ši paskaita – premjerinio režisieriaus Iljos Moščickio spektaklio „LIMBO“ (rugsėjo 4, 5 d.) preliudija. Tai renginys iš ciklo „Ložės“ eteris“.
Kaip teatrą pakeitė režisieriaus atsiradimas ir kaip keitėsi pats režisūrinis teatras? Ar jis išgyveno, Karlo Jasperso žodžiais tariant, savo „ašinį laiką“? Kodėl kai kurie iš garsiausių praėjusių dešimtmečių spektaklių šiuolaikiniam išprususiam žiūrovui atrodo archajiški, o kiti – ne? Ką apskritai reiškia „šiuolaikiškumo“ kategorija teatro kontekste? Per daugiau nei šimtą metų nuo režisūros reiškinio atsiradimo teatras jau patyrė daugybę evoliucijų, įsisavino daugybę naujų teritorijų, bet ar dabar jis nepatiria krizės? Marinos Davydovos paskaitoje bus kalbama ne tik apie žymiuosius teatro kūrėjus – nuo Tadeuszo Kantoro iki Katie Mitchell, nuo Roberto Wilsono iki Romeo Castelluccio, bet ir apie tai, kaip teatras keičiasi pastaraisiais metais. Paskaitą lydės šedevrų vaizdo įrašų ištraukos, kurie, paskaitos lektorės nuomone, nubrėžė XXI amžiaus teatro gaires.
Marina Davydova – teatro kritikė, režisierė, dramaturgė ir prodiuserė. Parašė monografijas „Teatro epochos pabaiga“ (2005), „Kultūra NULIS“ (2017), prisidėjo prie knygos „Europos teatro istorija nuo renesanso iki XIX a. pabaigos“ rengimo. Yra pelniusi daugybę apdovanojimų už teatro kritiką. 1998 m. ji buvo viena iš „NET“ („New European Theatre“) festivalio įkūrėjų. Kuravo „Wiener Festwochen“ dramos programą (2016 m.) ir ėjo Zalcburgo festivalio dramos direktorės pareigas (2023–2024 m.). Žymesni režisūriniai darbai: spektaklis „Amžinoji Rusija“ („Hebbel am Ufer“, Berlynas, 2017), „Checkpoint Woodstock“ („Thalia“ teatre Hamburge, 2019). Šiuos spektaklius 2019 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) kvietimu parodyti ir Vilniuje. 2023 m. spektaklis „Museum of Uncounted Voices“ buvo pristatytas Vienoje festivalyje „Wiener Festwochen“. M. Davydovos spektakliai dažnai yra politiniai, atvirai kritikuojantys Rusijos realybę, santvarką, kontrkultūrą, režimą, saugumo įkalintą laisvę. 2022 m. kovo mėn. M. Davydova buvo priversta palikti Rusiją po to, kai karo prieš Ukrainą pirmąją dieną paskelbė antimilitaristinę peticiją.
„Man atrodo, kad tiesiog reikia išlikti sąžiningu prieš patį save, – kai formuluoji mintį, rašai straipsnius, skaitai paskaitas, diskutuoji... Aš – prieš bet kokį ekstremizmą, joks politinis ekstremizmas man nėra artimas. Aš visą laiką pasiruošusi išklausyti savo oponento nuomonę, net jeigu ji man ir nepriimtina. Manau, kad tai taip pat yra tolerancija. Seniai supratau: kai savo nuomonę išsakai sąžiningai ir atvirai, tai būna mažiau pavojinga, nei bandant kažką slėpti, liepti… Daug kartų mačiau, kaip žmonės, visko bijodami, tampa režimo aukomis. Svarbiausia – išlikti švariam prieš patį save. Aš išlieku švari prieš save pačią, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų.“ (Marina Davydova)
///
„Ložės“ eteris“ – tai renginių, vakarų, pokalbių ciklas, kuriame jūsų lauks lakios, laisvos ir neįpareigojančios diskusijos apie teatrą, apie tai, kas už teatro, šalia jo, kultūros ir (ne)kultūros reiškinius. Neatmestini netikėtumai, čia galima ir reikia kalbėti atvirai, aštriai, galima klysti, pasiliekame šią teisę ir sau. Eteris – tai ir lakus, stipraus kvapo skystis, ir kriptovaliuta, graikų mitologijoje – viršutinis skaidriausias oro sluoksnis, nemirtingųjų buveinė, kažkas subtilaus, nematerialaus, atmosfera, erdvė, kuria sklinda žinia, garsas. Transliuokime.