Penkios moterys laukia vyro sugrįžimo Jeano-Luco Lagarce'o poetinėje dramoje apie ilgesį ir neištartas tiesas.
Jautri Jeano-Luco Lagarce'o pjesė, parašyta netrukus prieš pat autoriaus mirtį, nagrinėja laukimo, nebuvimo ir sudėtingo moterų vidinio gyvenimo temas. Pasakojimo centre – penkios moterys: motina, trys jos dukros ir senolė, kurios tarsi įstrigo laike, laukdamos prieš daugelį metų išėjusio sūnaus, brolio ir anūko sugrįžimo. Jo nematomas buvimas tampa ryškus ir yra jų vilčių, baimių bei neišspręstų emocijų židinys.
Režisierė Kotryna Siaurusaitytė pabrėžia pjesės neužbaigtumą ir pauzių svarbą, lenkiančią patį veiksmą, taip kviesdama žiūrovus apmąstyti meilę, pasiaukojimą ir tiesą. Spektaklis žada tragedijos, gylio ir švelnaus humoro derinį, tapdamas įtaigiu žmogaus būties ir gilaus laukimo patirties tyrinėjimu.