Gen Z. Viskas vienu metu

Parodoje dalyvauja dvidešimt jaunų menininkų, gyvenančių vienuolikoje Rytų Europos valstybių – regione, kurį formuoja ne bendra atmintis, o paveldėti pertrūkiai, atidėtos ateitys ir nuolatinė pereinamoji būsena. Šie menininkai nelaiko istorijos užbaigtu pasakojimu ir nesiekia jos išspręsti. Veikiau jie gyvena nestabilumo paženklintoje dabartyje.

Darbo žinutės, atostogų asmenukės, karščiausios dienos naujienos, karo reportažai, apsipirkimas internetu – sritys, kurios anksčiau buvo atskirtos ir dažnai laikomos nesuderinamomis, dabar sklandžiai susipina kasdieniame skaitmeniniame gyvenime. Troškimai, baimė, malonumas, empatija ir išsiblaškymas gyvuoja viename ekrane, dažnai tuo pat metu.

Z karta yra pirmoji karta, nuo pat pradžių augusi tokiomis sąlygomis. Prieštaravimai nebereikalauja sprendimo. Tai, kas anksčiau atrodė nesuderinama – viešumas ir privatumas, intymumas ir atvirumas, žaidimas ir nerimas, darbas ir laisvalaikis – jau seniai tapo takūs, nestabilūs ir persipynę. Dabartis veikia kaip tankus laukas, kuriame susiduria įvairūs impulsai, afektai ir vaizdai; tuo pat metu ji tampa prieglobsčiu nuo pagreitintai artėjančios ir neaiškios ateities.

Lengvai persijungdami iš vieno vaidmens, profilio ir tapatybės į kitą, šie menininkai išlaiko priešybių įtampą, užuot ją išsklaidę: skaitmeninė ir fizinė erdvė, materialumas ir nematerialumas, protas ir emocijos, pažeidžiamumas ir kontrolė. Tapatybė nebėra stabilus branduolys, bet nesibaigiantis savęs kūrimas sąveikaujant su kitais. Savastis yra kolektyvinė, pagrįsta santykiais, įsitvirtinusi dėmesio ir afekto tinkluose. Viskas vienu metu.