Estijos „Südalinna“ teatro gastrolės Marius Ivaškevičius „Dievų aušra“

Estų režisierius Elmo Nüganenas „Südalinna“ teatre (Talinas) pastatė pasaulyje žinomo lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Dievų aušra“. Spektaklis rodomas dviem sudėtimis – su rusų ir estų aktoriais. Pjesės premjera įvyko 2025 m. gegužės 30 d. „Südalinna“ teatro Didžiojoje salėje rusų kalba.

E. Nüganeno pastatymas sulaukė aukščiausių kritikų įvertinimų. Beje, dar prieš premjerą M. Ivaškevičiaus pjesė apie moterų likimą ir meilę karo fone tarptautiniame konkurse „EURODRAM“ buvo pripažinta viena iš geriausių Europoje, taip pat geriausia 2024 m. pjese, išversta į vokiečių kalbą.

Plataus masto karas prieš Ukrainą lietuvių režisierių Mantą Kvedaravičių užklupo Rytų Afrikoje, Ugandoje. Ten jis filmavo savo naują pilnametražį filmą, kuriame vaidino ir jo mylimoji Ana, kilusi iš Ukrainos. Mantas norėjo atversti naują gyvenimo puslapį – mesti dabartinį dokumentinių filmų kūrėjo darbą karo zonose visame pasaulyje ir pradėti normalų gyvenimą: vesti Aną ir susilaukti vaikų. Tai ir turėjo būti jų naujas gyvenimas, tačiau sutrukdė karas.

Kai Rusijos kariuomenė priartėjo prie Mariupolio, Mantas suprato, kad dabar gyventi kaip paprastas žmogus jau nebegalės: Mariupolyje tuos žmones jis pažinojo, jis kūrė apie juos filmą. O kai miestas buvo apsuptas, jis nuvyko ten, kad filmą užbaigtų. Kartu su juo vyko ir Ana. Jam pavyko dirbti, filmuoti keletą savaičių, o vėliau pateko į rusijos kariuomenės rankas ir buvo nužudytas. Ana to nežinojo, ieškojo dingusio vyro karo apimtame mieste, kur abiejose fronto linijos pusėse skriejo kulkos ir krito bombos, kol galop buvo parodyta jo žūties vieta.

Jai pavyko slapta pabėgti ir visą dokumentinę medžiagą, vyro kūną išsivežti ir pasiekti Lietuvą. Vėliau filmas buvo sumontuotas Paryžiuje ir pavadintas „Mariupolis 2“. Jo autoriui po mirties buvo įteiktas Europos kino apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą.

„Neturėjau pjesės, kokią norėčiau statyti. Marius Ivaškevičius, apie tai sužinojęs, pasakė, kad turi tokią. Ir štai mes dirbame, kad šiomis temomis kalbėtų visuomenė, kad nepamirštų, kad nesušluotume visko po kilimu, kad „nepavargtume“. Nuo ko mes apskritai galėtume pavargti? Gyvename taikos sąlygomis. Kitas reikalas – žmonės fronte. Ir kokią turim teisę pavargti? Tai atrodo kvailai ir arogantiškai. Tai idiotizmas. Manau, dabar apie tai kalbėti pats laikas“. (Elmo Nüganenas).

Marius Ivaškevičius – lietuvių rašytojas, dramaturgas, režisierius, dokumentinių filmų autorius. Jo pjesės plačiai statomos pasaulio teatruose. Žymesnės pjesės: „Malyš“, „Artimas miestas“, „Madagaskaras“, „Išvarymas: vieno obuolio kronika“, „Mistras“, „Kantas“, „Didis blogis“, „Miegantys“. Pjesė „Rusiškas romanas“ 2019 m. pastatyta ir Vilniaus senajame teatre (rež. O. Koršunovas), o pjesės „Dievų aušra“ eskizas pastatytas 2022-aisiais (rež. V. Gurfinkelis). Parašė novelių rinkinį „Kam vaikų“, romanus „Istorija nuo debesies“, „Žali“, „Tomas Mūras“, „Išvarymas: Londono adata“. Apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija (2005), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2014), Auksiniu scenos kryžiumi (2015), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu (2017), Lietuvos nacionaline premija (2018).