Pagal David Foster Wallace esė. APMĄSTANT OMARĄ, rež. Yana ROSS

Spalio 2 d. spektaklis APMĄSTANT OMARĄ titruojami į anglų kalbą. Titrai geriausiai matomi 6-10 eilėse.

Režisierė — Yana ROSS

Dailininkas — Zane PIHLSTROM

Kompozitorius — punk after kant

Šviesos dailininkas — Dainius URBONIS

Kūrybinis režisierės asistentas — Naubertas JASINSKAS

Kostiumų dailininko asistentas — Pijus DULSKIS

Esė vertėjas — Ignas BEITSAS

Režisieriaus asistentas — Rokas LAŽAUNYKAS

Prodiuserė — Kamilė ŽIČKYTĖ

VAIDINA

Elzė GUDAVIČIŪTĖ

Miglė POLIKEVIČIŪTĖ

Martynas NEDZINSKAS

Salvijus TREPULIS

Jūratė VILŪNAITĖ

Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą LNDT Mažojoje salėje.

Naujam spektakliui Yana Ross pasirinko amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace (1962–2008), iš esmės kvestionuojančio žmogiškąją prigimtį, esė „Apmąstant omarą“. Savo tekstuose D. F. Wallace imasi narstyti jautriausius ir nepatogiausius šiuolaikinės visuomenės klausimus – empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą.

„Tikimės, kad pavyks paskatinti žiūrovus permąstyti savo etikos ir moralės kodeksus bei vertybes ir tuo pačiu atkreips dėmesį į socialiai priimtinas pilkąsias zonas, kurias ketiname kvestionuoti. Kuriant spektaklį labai pravertė ir svarbi Susan Sontag knyga „Regarding the Pain of Others“, – teigia Yana Ross.

„Prisipažįstu, kad niekad nesupratau, dėl ko tokiai didelei daliai žmonių smagios atostogos siejasi su šlepetėmis per pirštą ir akiniais nuo saulės, kuriais pasidabinus reikia grūstis per beprotiškus kamščius iki triukšmingų, kaitrių, sausakimšų turistinių vietų tam, kad būtų galima paragauti „vietinių skanėstų“, nors pats turistų pasirodymas iš esmės sužlugdo visą koncepciją.Man būti masiniu turistu reiškia tapti gryniausiu nūdienos amerikiečiu – neišprususiu svetimšaliu, godžiai trokštančiu to, ko negali gauti, ir nusivylusiu dėl to, ko negali sau pripažinti“, – rašo D. F. Wallace.