Baltupiai: nuo Cedrono iki betono

Prieš beveik penkiasdešimt metų ant žole apaugusios kalvos ir jos šlaitų iškilo naujas rajonas – Baltupiai. Žemumoje, prie platinamos dabartinės Kalvarijų gatvės, liko tik nedidelė nugriauto kaimo dalis. Naujieji gyventojai ėmė kurti savus Baltupių istorijos sluoksnius, o rajonui vardą suteikęs kaimas liko paraštėse.

Senasis Baltupių kaimas buvo gana tipiškas Vilniaus apylinkėms, tačiau viena aplinkybė jį išskyrė iš kitų. Dėl to „kalti“ dominikonų vienuoliai, 340 metų valdę Baltupių žemes. Jų įkurtos Šv. Kryžiaus kelio stotys – Vilniaus Kalvarijos – nulėmė ypatingą Baltupių raidą. Religinės šventės ir į Kalvarijas plūstantys maldininkai keitė kaimo gyvenimą. Kol Vilniaus miesto plėtra pasiekė šias vietoves, nutekėjo nemažai Cedrono upelio vandens.

Šioje parodoje muziejus drauge su baltupiečiais pasakoja apie dvi labai skirtingas rajono dalis – senuosius ir naujuosius Baltupius, juos jungiančią istoriją, gyventojus, gamtą. Kviečiame baltupiečius parodoje pasidalinti savo mintimis ir prisiminimais apie rajoną, susipažinti su buvusiais ir esamais kaimynais, o kitus lankytojus – pažinti ir pamėgti Baltupius.

„Baltupiai: nuo Cedrono iki betono“ tęsia Vilniaus miesto muziejaus tyrimų ir parodų ciklą, skirtą tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams – pirmoji paroda „Kas į Viršulus?“ kvietė pažinti Viršuliškių rajoną, antroji – „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra?“ – Savanorių prospekto apylinkes.