Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“

Paroda „Kanalai“ – pirmas išsamus Aurelijos Maknytės kūrybos pristatymas, apžvelgiantis beveik tris dešimtmečius trunkančią jos meninę praktiką ir supažindinantis tiek su gerai žinomais, tiek iki šiol beveik nerodytais kūriniais.

Viena pagrindinių parodos temų – šviesa. Nacionalinės dailės galerijos didžiojoje salėje dienos šviesa susitinka su televizorių ekranų, elektros lempučių ir vaizdo projekcijų skleidžiama šviesa. Specialiai parodai atkurti kūrinių ciklo „Šviesos terapija I–III“ fragmentai atskleidžia ilgalaikį menininkės domėjimąsi šviesa kaip technologinio vaizdo sąlyga ir savarankiška kūrybos medžiaga.

Daugiau nei dešimtmetį A. Maknytė kaupė asmeninį televizijos archyvą: į VHS kasetes įrašinėjo laidų ir filmų fragmentus, iš jų kūrė videodarbus, fiktyvias autobiografijas bei naujus pasakojimus. Parodoje taip pat prisimenamas eksperimentinis projektas ŠMC TV, prie kurio prisidėjo menininkė.

VHS kasetės, fotojuostos, diskeliai, skaidrės, vaizdo įrašai ir rasti objektai Maknytės kūryboje tampa ne tik atminties saugyklomis, bet ir meno kūriniais. Kolekcionavimas jai – būdas kurti naujus, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų ryšius.

Ypač svarbią vietą parodoje užima gamta. Menininkės „Žemėje“, sklype prie Širvintos upės, vykstantys augalų, gyvūnų ir kraštovaizdžio stebėjimai tampa kūrybos dalimi. Nacionalinės dailės galerijos kiemelyje eksponuojami iš gamtinės aplinkos kilę objektai.

Kuratorės: Inesa Brašiškė, Agnė Narušytė

Architektė Beatričė Mockevičiūtė

Grafikos dizainerė Jonė Miškinytė

Rėmėjas „Exterus: Fundermax“

Partneris „Meno avilys“

Informaciniai partneriai: „Delfi“, „JCDecaux“

Parodos organizatorė LNDM Nacionalinė dailės galerija