XIX a. KULTŪROS PASAKOJIMAI

Parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“ lydintis paskaitų ciklas kviečia pažvelgti į XIX a. Kauną iš skirtingų perspektyvų – per fotografiją, gastronomiją ir teatrą. Tai galimybė ne tik geriau suprasti parodoje pristatomą laikotarpį, bet ir patirti miestą kaip gyvą, nuolat besikeičiantį reiškinį formuotą vaizdų, skonių ir kultūrinių patirčių. Trys susitikimai – trys skirtingi būdai pažinti XIX a. Kauną: Balandžio 9 d. 18:00 Dr. Dainius Junevičiaus paskaita „Ankstyvieji fotografiniai Kauno peizažai“ Kaunietis fotografijos istorikas dr. Dainius Junevičius paskaitoje pristatys seniausius fotografinius Kauno vaizdus, kuriuos 1861 m. užfiksavo Antalo Rohrbacho ir apie 1868 m. Karlo Dawinghoffo objektyvai. Taip pat atskleis kada ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo padaryti, aptars, kokias svarbias permainas Kauno gyvenime, įvykusias nuo Zaleskio paveikslo sukūrimo liudija šios nuotraukos. Tai ne tik vaizdai – tai liudijimai apie miestą, kuris vos per kelis dešimtmečius po M. Zaleskio paveikslo sukūrimo jau buvo pasikeitęs. Gegužės 28 d. 18:00 Prof. dr. Rimvydo Laužiko paskaita „Romantizmo gastronominė kultūra: pokyčių metas“ Gastronomijos istorijoje, gastronominėje kultūroje stebime panašius procesus kaip ir visoje kultūros istorijoje, architektūroje, dailėje ar literatūroje. Gastronomijoje ne mažiau kūrybos, kultūrinių epochų ir madų įtakų, profesionalumo ir mėgėjiškumo, aukštosios, etnografinės ar populiariosios kultūros. XIX amžiuje susiformavo daug šiuolaikinės gastronomijos reiškinių: kulinarinio įkvėpimo paieškos gamtoje ir paprastosiose virtuvėse, taupus maisto produktų sunaudojimas, sveikatinimo dietos, vegetarystė, medžioklės laimikių naudojimas virtuvėje, šiuolaikinis stalo serviravimas. Tuo metu atsirado ir tautinių virtuvių supratimas. Paskaitos metu kalbėsime apie romantizmo epochos Lietuvą ir Romantizmo inspiruotus pokyčius mūsų krašto gastronominėje kultūroje. Lapkričio 5 d. 18:00 Prof. dr. Helmuto Šabasevičiaus paskaita „Tarp tikrovės ir iliuzijos: XIX a. Lietuvos teatro kultūra“ Gyvieji paveikslai – mišri dailės ir teatro forma, kurioje statiškomis žmonių kompozicijomis įkūnijami literatūriniai, alegoriniai ar buitiniai siužetai, atkuriami dailės kūriniai – paveikslai ar skulptūros. Lietuvoje gyvieji paveikslai buvo populiarūs XIX a. – XX a. pradžioje, jie rodyti privačių pokylių ir švenčių, teatro spektaklių metu, dažnai – kaip labdaringų renginių dalis. Paskaitoje pristatomi gyvuosius paveikslus kūrę dailininkai, daugiausia atgarsio sulaukusios jų programos, paveikslų tematika bei jos kaita XIX a. bėgyje. Renginiai nemokami, registracija nereikalinga ┌─── 🚶‍♂️ Patirk daugiau🚶‍♂️ ───┐ Paskaitų ciklą papildo interaktyvus maršrutas po XIX a. Kauną – kelionė nuo Rotušės aikštės iki Ąžuolyno, leidžianti miestą ne tik išgirsti, bet ir patirti. Mašrutą rasite KMM programėlėje „Google Play“ arba „App Store“.