Vienos valsų didybė

Atlikėjai: Kauno miesto simfoninis orkestras Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas Dirigentas DAINIUS PAVILIONIS

Programoje: Populiariausi Johanno Strausso vyresniojo ir Johanno Strausso jaunesniojo valsai

Gruodžio 18-osios vakarą, kai miestus jau apgaubia artėjančių švenčių šviesos, o ore ima sklandyti laukimo, jaukumo ir pakilios nuotaikos dvasia, Kauno miesto simfoninis orkestras kviečia pasinerti į ypatingą muzikinę kelionę po Vienos valsų didybę.

Tai vakaras, kuriame atgis XIX amžiaus Vienos spindesys, didingos pokylių salės, žėrintys šviestuvai ir nesibaigiantis valso sūkurys. Skambės populiariausi Johanno Strausso vyresniojo ir Johanno Strausso jaunesniojo valsai – muzika, tapusi neatsiejama Vienos elegancijos, šventės ir gyvenimo džiaugsmo dalimi.

Šiandien sunku įsivaizduoti didžiąją Vienos kultūros istoriją be valso. Tačiau jo pradžia buvo kur kas kuklesnė – XVIII amžiuje iš liaudies šokių gimęs valsas iš pradžių netgi buvo laikomas pernelyg drąsiu šokiu. Vis dėlto Vienoje jis netruko užkariauti pokylių sales ir tapo tikra miesto aistra. Būtent Johannas Straussas vyresnysis padėjo valsui įsitvirtinti aristokratiškoje ir miestietiškoje Vienos kultūroje, o jo sūnus Johannas Straussas jaunesnysis šį žanrą pakylėjo į naujas menines aukštumas – iš šokio muzikos sukūrė spindinčias, melodingas ir orkestriniu spalvingumu žavinčias koncertines miniatiūras.

Tačiau už šios nepaprastos muzikinės dinastijos slypi ir dramatiška tėvo bei sūnaus istorija. Johannas Straussas vyresnysis, jau būdamas garsiausias Vienos šokių muzikos kūrėjas, visai nenorėjo, kad jo sūnus pasirinktų muzikanto kelią. Jaunasis Johannas, motinos palaikomas, slapta mokėsi muzikos, o 1844 metais, nepaisydamas tėvo valios, subūrė savo orkestrą ir debiutavo Vienoje. Taip prasidėjo viena įspūdingiausių muzikos istorijos konkurencijų – Straussas prieš Straussą, tėvas prieš sūnų, du orkestrai ir dvi didžiulės asmenybės, kovojančios dėl Vienos publikos simpatijų.

Laikas parodė, kad ši konkurencija tapo ne tik šeimos drama, bet ir nepaprastai vaisingu kūrybiniu varikliu. Po tėvo mirties Johannas Straussas jaunesnysis perėmė jo orkestrą ir galiausiai tapo pasaulyje pripažintu Valso karaliumi, kurio muzika iki šiol simbolizuoja Vienos didybę, eleganciją ir neblėstantį gyvenimo džiaugsmą.

Vienos valsas turi ypatingą galią – vos išgirdus pirmuosius jo taktus, atrodo, kad pasaulis ima suktis kitaip. Trys ketvirčiai, lengvai kylanti melodija, žaismingas ritmas ir spindintis orkestro skambesys sukuria tikrą šventę, kurioje susilieja prabanga, romantika ir džiaugsmas. Neatsitiktinai Strausso muzika iki šiol neatsiejama nuo iškilmingų metų pabaigos švenčių ir Naujuosius metus pasitinkančios Vienos.