„Netrukus pasimatysim. Myliu!“ – literatūrinės pojūčių parodos pristatymas

„Viciuka, aš noriu Tau pasakyti, kad mes baisiai turtingi, milijonieriai, multimilijonieriai! Mudviejų meile! Šiomis dienomis iš savo draugų tragedijų aš patyriau dar ir dar kartą, kad meilė yra viskas šiame pasauly.“ Iš Unės Babickaitės-Graičiūnienės laiško vyrui Vytautui Andriui Graičiūnui Paryžius, 1932 m. liepos 22 d. Tragiškos aplinkybės dažnai išryškina, kas gyvenime turi didžiausią prasmę. Logoterapeutas Viktoras Franklis kare, tremtyje ieškojo prasmės, o mes tokių išgyvenimų liudijimuose – laiškuose ir dienoraščiuose – nutarėme paieškoti būtent meilės. „Šiandien laiškai yra primiršta bendravimo forma. Ji buvo jautresnė, intymesnė, ir, kaip bebūtų gaila, ją pakeitė greitas, efektyvesnis, dalykiškesnis bendravimas. Laiškai padėjo tais sunkiais laikais išlaikyti gyvybės siūlą, jai būtiną artumo iliuziją; juose atsispindi ne tik išorinės, bet ir vidinės žmogaus kovos“, – mintimis dalijasi literatūrinės pojūčių parodos kuratorė Akvilė Jankauskaitė. „Netrukus pasimatysim. Myliu!“ – sako parodos sumanytojai, pristatantys istorinių asmenybių, patyrusių ribinius išgyvenimus, pasakojimus. Kviečiame rugsėjo 24 d. 18.00 val. pasimatyti Ąžuolyno bibliotekos Galerijoje (Radastų, g. 2, 4 a.), kur vyks literatūrinės pojūčių parodos pristatymas ir diskusija „Ar meilė būtina išgyvenimui?“. Pokalbį moderuos sociologė dr. Ieva Dryžaitė, kalbėsis parodos kuratorė Akvilė Jankauskaitė, parodos instaliacijos režisierė Greta Gudelytė („Apeirono“ teatras), istorikė Skaidra Grabauskienė ir klinikinis psichologas, Vilniaus universiteto mokslininkas doc. dr. Jonas Eimontas. Kartu svarstysime: ar ribinių išgyvenimų metu meilė mus motyvuoja, apsaugo, o gal kaip tik daro mus labiau pažeidžiamus? Parodą bus galima apžiūrėti ir prieš renginį nuo 17.00 val. Apie parodą Kartu su „Apeirono“ teatro komanda paruošta literatūrinė kilnojama paroda „Netrukus pasimatysim! Myliu“ paremta biblioterapijos principais – tekstu kaip emocinę ir psichologinę vertę turinčiu įrankiu. Parodoje stebime meilės vaidmenį tremties, karo akivaizdoje, nagrinėjame, kaip meilė bei atsidavimas, užkoduoti laiškuose ir dienoraščiuose, suteikia ryžto priešintis ir stojiškai priimti lemtį. Paroda netradiciškai, per šešis patirtinius eksponatus supažindins su XX a. Lietuvos asmenybių meilės ir išgyvenimo laiškų bei dienoraščių fragmentais. Kiekvieną garsios ar mažiau žinomos asmenybės ribinį išgyvenimą galėsite patirti skirtingais pojūčiais – lytėdami, klausydamiesi, regėdami ir užuosdami pajusite kiekvieno laiško emocijas ir pažinsite jo autorių. „Šiuo metu rašydama girdžiu ūžiant mišką, belapį ir tuščią. Priešais kūrenasi ugnelė, ir vyro kelio atsirėmus rašau Jums laišką.“ Partizanės Dianos Glemžaitės laiškas seserims, 1949 m. lapkričio 9 d. Parodos kūrėjų mintys ir jausmai Tai paroda apie meilę ir kančią, bet kančią ne dėl meilės, o dėl kitų, nuo paprasto žmogaus nepriklausančių aplinkybių. Meilė čia yra atsparumo šaltinis, iš paskutiniųjų besisukantys dantračiai, vedantys pirmyn. Yra galybė aplinkybių, kurių negalime kontroliuoti, kurių akivaizdoje galime pasijusti tokie nereikšmingi. Jos baugina – ir ne be priežasties. Jau kuris laikas gyvename su nuolatiniu nerimu dėl gresiančio karo, ir vienas iš būdų su tuo tvarkytis – lavinti emocinį intelektą, atsparumą širdyse ir mintyse. Per pojūčius susipažįstame su pasauliu, todėl ne veltui per juos galime iškomunikuoti daugiau nei įprastai. Galime perteikti jausmą, nukelti žmogų į kitą laikmetį, vietą, įsikūnyti į kitą asmenį. Parodos kuratorė Akvilė Jankauskaitė Pojūčių instaliacijų paroda „Netrukus pasimatysim! Myliu“ – tai prisilietimas prie itin asmeninės, dvasiškai intymios akimirkos, kurią praeities dabartyje išgyveno jums nepažįstamas žmogus. Kurdami parodą, kaip meninio sprendimo formą pasirinkome sekretą. Šis romantiškas žaidimas – nuo meilės laiškų butelyje iki džiovintų žiedlapių mozaikų, išdėliotų po stiklu ir pakastų po žeme – tarnavo kaip itin asmeniškos patirties perdavimo forma. Paradoksalu tai, kad šiuo būdu asmeniškiausios patirtys būdavo perduodamos nepažįstamiesiems, kurie tą paslaptį atrasdavo atsitiktinai – kitu laiku, kitoje vandenyno pusėje, kitomis gyvenimo aplinkybėmis. Ši paroda – tai prisilietimas prie virpesio, kuris atpažįstamas visais laikais, visuose gyvenimuose, kiekviename žmoguje. Tai akimirka, kurioje susijungia skirtingi laikai ir pasauliai. „Apeirono“ teatro režisierė Greta Gudelytė Nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 15 d. paroda bus eksponuojama Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.). Kilnojamą literatūrinę pojūčių parodą „Netrukus pasimatysim! Myliu“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. „O jei kartais likimui patiktų mane fiziškai sunaikint, tai Tu, Niliuk, tąsyk padaryk mane kažkur egzistuojantį laimingu, susikurdama sau vėl laimingą gyvenimą. Nėra negalima, kad ir aš nepavirsčiau mūsų tėviškės kruvinos žemės dulkėmis (…)“. Iš Juozo Lukšos-Daumanto laiško žmonai Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei, 1950 m. rugpjūtis Parodos organizatorius: Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka Parodos kūrėjai: „Apeirono“ teatras Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba Projekto partneriai: kultūros leidinys „Nemunas“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.