Zita Bružaitė ir Antanas Jasenka: balsas ir laikas

Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje Zita Bružaitė ir Antanas Jasenka: balsas ir laikas LINA DAMBRAUSKAITĖ (sopranas) PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas) Styginių kvartetas CHORDOS Ingrida Rupaitė (I smuikas) Vaida Paukštienė (II smuikas) Robertas Bliškevičius (altas) Arnas Kmieliauskas (violončelė)

Du tos pačios kartos lietuvių kompozitoriai, du balsai – Zita Bružaitė ir Antanas Jasenka –kviečia patirti jų kūrybos ir poetikos dialogą sakralioje Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios erdvėje.

Abu autoriai kompozicijos studijas baigė tuo pačiu metu, toje pačioje akademinėje aplinkoje, tačiau jų muzikinės kalbos išsiskleidė skirtingomis kryptimis. Šiame koncerte jos susitinka bendroje erdvėje – per balsą, instrumentą ir poetinį žodį, atkeliaujantį iš XVI a. Italų poetės Gasparos Stampos ir poeto bei dramaturgo Williamo Shakespeare’o sonetai čia atgyja naujomis formomis, keldami amžinus klausimus apie žmogaus būtį, svyruojančią tarp vilties ir nusivylimo, džiaugsmo ir skausmo.

Programoje skambantys Z. Bružaitės ir A. Jasenkos kūriniai sukurti tai pačiai sudėčiai – sopranui, sopraniniam saksofonui ir styginių kvartetui. Juos vienija Renesanso soneto mintis, tampanti ašimi, aplink kurią skleidžiasi skirtingos muzikinės estetikos: nuo emocionalios, dramatiškos išraiškos iki subtilios, konceptualios garso refleksijos.

Tai daugiau nei koncertas – tai dviejų kompozitorių, vienos kartos ir dviejų poetinių pasaulių susitikimas. Čia garsas tampa būdu mąstyti apie laiką, meilę ir žmogaus patirtį.

„Ši programa ne tik mūsų kūrybinio portreto atspindys, bet ir padėka Aukščiausiajam, kad kartu sulaukėme dar vieno apvalaus gimtadienio ir jį švenčiame su savo bičiuliais – ne kartą mūsų kūrinius interpretavusiais muzikantais“ (Zita Bružaitė).

„ Nors mūsų kūrinių atlikėjų sudėtis yra ta pati, meninės kryptys – skirtingos: Zitos Bružaitės muzika remiasi emocine dramaturgija ir teksto išraiška, man norėjosi muzikinę tėkmę kreipti į garsinį procesą ir laiko refleksiją“ (Antanas Jasenka).

Nauji lietuvių autorių kūriniai atskleidžia, kaip dvi skirtingos poetinės ir muzikinės kalbos gali kilti iš bendros patirties ir susitikti vienoje garsinėje erdvėje.