Muzika
Džiaugsmo simfonija
Apie renginį
Skiriama Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai
Atlikėjai: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius Kauno valstybinis choras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas Solistai: KAMILĖ BONTÉ (sopranas) GABRIELĖ KUPŠYTĖ (mecosopranas) KAROLIS KAŠIUBA (tenoras) KOSTAS SMORIGINAS (bosas) Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS Programoje: LUDWIG VAN BEETHOVEN – Simfonija Nr. 9 d-moll, op. 125, „Džiaugsmo simfonija“
Lietuvai ruošiantis pirmininkauti ES Tarybai 2027 metais bei artėjant Lietuvos ir Vokietijos kultūros sezonui 2027–2028 m., kviečiame pasiklausyti vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno 9-osios simfonijos, kurios finalas laikomas Europos sąjungos himnu.
Bene žinomiausiu klasikinės muzikos kūriniu tituluojama įspūdinga L. van Beethoveno 9-oji simfonija – paskutinis kompozitoriaus opusas, kurį jis sukūrė būdamas visiškai kurčias. L. van Beethovenas uoliai dirbo su kiekviena šios simfonijos nata ir pateikė publikai visiškai naują požiūrį į simfonijos žanrą: atlikime dalyvauja keturi solistai ir choras (iki tol simfonija buvo laikoma išskirtinai instrumentiniu žanru), kompozitoriaus naudojamas orkestras – neįprastai didelės sudėties, o daugiau nei valandą siekianti kūrinio trukmė neatitiko ano laikmečio standartų.
Ši simfonija laikoma svarbiu stilistiniu tiltu, perėjimu tarp klasikinio ir romantinio periodų Vakarų muzikos istorijoje. Keturi solistai ir choras paskutinėje, ketvirtojoje, simfonijos dalyje dainuoja tekstu iš Friedricho Schillerio poemos „Odė džiaugsmui“ – todėl kūrinys kartais vadinamas „Džiaugsmo simfonija“. Finalo preliudas, kuriame ir skamba didingoji „Odė džiaugsmui“, 1985 m. buvo oficialiai pripažintas Europos sąjungos himnu.
Devintosios simfonijos premjera įvyko 1824 m. Vienoje ir buvo priimta su didžiuliu publikos entuziazmu. „Publika sutiko savo herojų su didžiausia pagarba ir simpatija, klausėsi jo nuostabaus, didingo kūrinio sulaikiusi kvapą ir pratrūkdavo griausmingais plojimais po kiekvienos kūrinio dalies. Pasibaigus simfonijai publika atsistojusi ovacijomis kvietė L. van Beethoveną į sceną net penkis kartus: mojavo nosinaitėmis, skrybėlėmis, iškeltomis rankomis tam, kad kompozitorius, kuris negalėjo girdėti plojimų, galėtų tai bent pamatyti“, – po simfonijos premjeros rašė „Theater-Zeitung“ kritikas.
Muzikos žinovų Devintoji simfonija yra pripažinta geriausiu L. van Beethoveno kūriniu ir vienu iš aukščiausių pasiekimų Vakarų muzikos istorijoje. Šis didingas kūrinys – viena dažniausiai atliekamų simfonijų pasaulyje.