Muzikiniai tiltai: lietuva – lenkija

Atlikėjai: TORUNĖS SIMFONINIS ORKESTRAS (Lenkija) Orkestro vadovas Przemysław Kempiński Orkestro meno vadovas Dainius Pavilionis

Dirigentas DAINIUS PAVILIONIS

Programoje: Grażyna Bacewicz - Uvertiūra orkestrui Magdalena Cynk, Zita Bružaitė - Dviejų upių daina: Vysla (M. Cynk), Neris (Z. Bružaitė) Mieczysław Karłowicz - Lietuviška rapsodija Op.11 Wojciech Kilar - suita iš kino filmo „Ponas Tadas“ Stanisław Moniuszko - mazurka iš operos „Halka“ Stanisław Moniuszko - mazurka iš operos „Vaiduoklių dvaras“

Pirmą kartą Kaune viešintis Torunės simfoninis orkestras kviečia į išskirtinį koncertą „Muzikiniai tiltai: Lietuva–Lenkija“, kuriame muzika tampa dviejų artimų tautų istorijos, kultūros ir meninės draugystės jungtimi. Šio koncerto programa atskleidžia glaudžius Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius, o kartu suteikia progą išgirsti vertingus lenkų simfoninės muzikos kūrinius, kurie mūsų šalies koncertų salėse skamba itin retai.

Programos sumanytojas ir dirigentas Dainius Pavilionis, vadovaujantis tiek Torunės simfoninio orkestro meninei veiklai, tiek aktyviai puoselėjantis Lietuvos ir Lenkijos muzikinį dialogą, šį vakarą klausytojams siūlo muzikinę kelionę per skirtingas epochas ir stilistines kryptis.

Koncertą pradės vienos ryškiausių XX amžiaus lenkų kompozitorių Grażynos Bacewicz energinga ir spalvinga Uvertiūra orkestrui. Žymi lenkų kompozitorė ir smuikininkė virtuozė, kilusi iš lietuvių ir lenkų giminės. Jos tėvas buvo muzikas Vincas Bacevičius, kurio giminės šaknys glaudžiai sieja šią šeimą su Lietuva. Nors kompozitorė gimė Lodzėje ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Varšuvoje, ji palaikė glaudžius ryšius su Lietuva, kurį laiką gyveno ir koncertavo Kaune.

Toliau skambės ypatingas lietuvių ir lenkų kūrėjų bendradarbiavimo vaisius – kompozitorių Magdalenos Cynk ir Zitos Bružaitės kūrinys „Dviejų upių daina“, kuriame susitinka dvi tautas simbolizuojančios upės – Vysla ir Neris.

Vienu svarbiausių vakaro akcentų taps Mieczysławo Karłowicz „Lietuviška rapsodija“ – kūrinys, gimęs iš kompozitoriaus susižavėjimo Lietuvos kraštovaizdžiu, folkloru ir romantine jos istorijos vizija. Ši simfoninė poema laikoma vienu reikšmingiausių muzikinių Lietuvos motyvų įprasminimų lenkų muzikos istorijoje.

Programoje taip pat skambės ištraukos iš vieno garsiausių lenkų kino muzikos kūrėjų Wojciecho Kilar sukurtos siuitos filmui „Ponas Tadas“. Įkvėpta nacionalinio epo, ši muzika perteikia XIX amžiaus Abiejų Tautų Respublikos dvasią, nostalgišką gimtosios žemės ilgesį ir didingą istorinę atmintį. Neabejotinai vienas žymiausių Adomo Mickevičiaus kūrinių turi ilgesnį pavadinimą – „Ponas Tadas arba paskutinis antpuolis Lietuvoje“.