(Kaunas) Pelėda Drūlija 1

Pelėda Drūlija 1 | Kaip Drūlija kantrybės ieškojo

Muzikinis spektaklis vaikams

„Pelėda Drūlija“ – pirmoji ansamblio „Lietuva“ muzikinio spektaklio serija, sulaukusi galybės vaikų ir jų tėvelių simpatijų, o vėliau paskatinusi tęsti visą trilogiją.

Pelėda Drūlija – tai terapinių istorijų kūrėjos Ingos Narijauskienės sukurtas veikėjas, kuris tik smarkiai vėliau, lietuvių autorei tapus ankstyvojo vaikų ugdymo specialiste ir močiute, namuose pasakotomis istorijomis buvo užrašytas ir išleistas gyventi savo atskirą autentišką gyvenimą. Šiandien Drūlija laikoma vienu sėkmingiausių ir mylimiausių jaunosios kartos personažų tiek vaikų literatūroje, tiek muzikinio teatro scenoje.

Pirmoji dalis sukurta pagal vieną iš rašytojos pasakų „Kaip Pelėda Drūlija kantrybės ieškojo”. Vieną rytą Pelėda Drūlija paragauja žirnių ir užsimano jų užsiauginti, tačiau tik pasodinusi sužino, kad tam, kad žirniai užaugtų dideli ir sultingi, reikalinga kantrybė. Nežinodama nei kas ta kantrybė, nei iš kur jos gauti, Pelėda išeina į mišką jos ieškoti. Spektaklyje Drūlija susitinka su vaikams jau pažįstamais personažais – vikšreliu, mažaisiais geniukais, drambliu Taputapu ir Voveryte Umba – visi jie kažko laukia ir visi randa skirtingų būdų kaip tai daryti nenuobodžiaujant – „Kai žaidi ir lauki,/ Laukti nesunku,/ Laikas greitai plaukia/ Su motoriuku.”

Personažo autorė I. Narijauskienė, ilgą laiką studijavusi ankstyvąją vaikų raidą, personifikuoja pelėdą perkeldama į ją ne tik žaismingą, bet kartu ir sudėtingą vaikų pasaulį. Šmaikštus ir daugiasluoksnis pasakojimas leidžia ne tik tapatintis su aprašomu personažu, bet kartu rasti išeitį kartais ir ne tokiuose paprastuose vaikų raidos etapuose tiek mažiesiems, tiek jų tėveliams. Autorė suteikia įrankius spręsti problemas žaismingai ir kūrybingai.

Miškas, kuris spektaklyje Drūlijai leis atrasti kantrybę, suskambės itin lietuviškai. Jame persipins tokie instrumentai kaip birbynė, kanklės, skrabalai. O ir pačiame pasakojime įsipins lietuvių tautiniai žaidimai, sutartinės ir visiems mums, lietuviams, jautrus ir magiškas santykis su gamta. Puoselėdami sceninį lietuvių liaudies meną, siekiame aktualiai ir įkvepiančiai ugdyti jaunosios kartos identitetą – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

„Ansamblis „Lietuva“ jau seniai vykdo šią misiją – supažindinti vaikus su tautiniu menu. Ir ne tik su spektakliais vaikams, bet ir su edukacijomis, į kurias atvyksta didelė dalis Lietuvos mokyklų. O šios Pelėdos atsiradimas ypatingas, puikiai pažinojau rašytoją Ingą Narijauskienę, nes kartu su savo dukra lankiau jos vedamus užsiėmimus mažyliams. Inga, augindama savo sūnų Pijų, ėmė pasakoti istorijas apie Pelėdą Drūliją, tad personažo istorijos augintos jau daugiau nei dvidešimt metų. Spektaklis taip pat daug išnešiotas namuose – mano, auginant dukrą, Ingos, auginant sūnų ir paties Pijaus, auginant savo sūnų“, – sako režisierė, „Lietuvos“ ansamblyje dirbanti Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.