Muzika
Šventinė rapsodija
Apie renginį
Koncertų ciklas „nuo šv. kalėdų iki naujųjų metų“ 2026 m. gruodžio 26–31 d.
ŠVENTINĖ RAPSODIJA
Atlikėjai: Lietuvos kamerinis orkestras Meno vadovas, solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (smuikas) Programoje: Johann sebastian bach: „Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048 Koncertas smuikui ir orkestrui g-moll, BWV 1056R JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 6 D-dur („Rytas“), Hob. I:6 MAURICE RAVEL – rapsodija „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui, M. 76 (Tomo Petrikio orkestruotė smuikui ir styginiams)
Šiame tradiciniame Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, smuikininko, dirigento Sergejaus Krylovo koncerte šventinę dvasią kurs du iškilmingi Johanno Sebastiano Bacho kūriniai, o šviesi Josepho Haydno simfonija ir aistringa Maurice ’ o Ravelio rapsodija palydės publiką link sėkmingų ir spalvingų ateinančių naujųjų metų.
Apie 1721 m. J. S. Bachas parašė šešis orkestrinius opusus ir dedikavo užsakovui – Brandenburgo markgrafui Christianui Ludwigui. „Šeši koncertai įvairiems instrumentams“, – taip juos įvardijo autorius. Šį vakarą skambės „Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048, – J. S. Bachas čia neišskiria solistų, o styginių orkestrą suskirstęs partijomis išradingai panaudoja įvairiausias visų styginių terceto sąšaukas. Greta girdėsime vieną populiariausių šio baroko epochos genijaus Koncertų smuikui g-moll, BWV 1056R. Kaip ir kiti kompozitoriai, J. S. Bachas naudojo savo ankstesnių kompozicijų medžiagą naujiems opusams, o šio pirmtakas yra koncertas klavyrui.
Vyriausias Vienos klasicizmo mokyklos atstovas J. Haydnas sukūrė 103 simfonijas, o iš pirmųjų geriausiai žinomos trys (Nr. 6, 7 ir 8), sukurtos 1761 m. ir turinčios programinius pavadinimus „Rytas“, „Vidudienis“ ir „Vakaras“. Tai buvo pirmieji kūriniai, kuriais J. Haydnas prisistatė kunigaikščių Esterházy rūmų kapelai ir publikai. Pavadinimus J. Haydno simfonijoms paprastai suteikdavo draugai arba klausytojai, tad Simfonijos Nr. 6 pavadinimas „Rytas“ siejamas su trumpute, lėta pirmos dalies įžanga, primenančia saulėtekį.
Prancūzų impresionistas M. Ravelis savo rapsodiją „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui pavadino „virtuozišku kūriniu vengriškos rapsodijos stiliumi“. Jį autorius paskyrė vienai garsiausių savo kartos smuikininkių, vengrei Jelly d’Arányi, šioji pirmą kartą jį atliko 1924 m. Londone. Įdomu, kad to meto kritikai išpeikė opusą, pavadinę kiču, pastišu, „instrumentine akrobatika“, o dabar rapsodija pergalingai keliauja per garsiausias pasaulio scenas.
