„Ne pagal šio pasaulio madą“ – tai ne tik spektaklio pavadinimas, bet ir Precentoriaus K. V. Šulco mirusiųjų metrikų knygose padarytas įrašas: „Jis buvo […] sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą…“ (1977, p. 573). Aktorius ir spektaklio režisierius R.Kazlas, kuriam ir pačiam tinkama šio pasaulio mados nesivaikančio etiketė, apie būsimą spektaklį sako: „Šiuo darbu noriu pažvelgti į Kristijoną Donelaitį ne kaip į mums visiems jau žinomą istorinę asmenybę, ne kaip į klasiką, seniai gyvenantį tik vadovėliuose ar chrestomatijose, o kaip į visada gyvą poetą, gyvenantį savo amžinus metus ir nuolat kuriantį juos, tarsi poemą. Jis ir jo kūryba, tai tarsi kažkoks sveikas pamatas mums, vis dar kalbantiems lietuviškai. Šiame spektaklyje man labiau būtų įdomus tylintis poetas, o ne rėžiantis pamokslus; labiau triūsiantis, krutantis ir šokantis, o ne stovintis sakykloje; labiau savam kieme kartu su žmona, o ne laukuose su būrais; brandinantis žodį, o ne jį užrašantis. Mano manymu, K. Donelaitis, tai – kūnas, tapęs žodžiu. Teatleidžia man tie, kurie taip nemano. Tai žmogus, paisęs žemės, dangaus ir laiko dėsnių, o ne vaikęsis trumpalaikių žmogiškų madų, kaip pavasaris ar ruduo – kiekvieną kartą lyg tas pats, tačiau visada kitoks“.